DI yra mano Dailusis Intelektas

Aš ne menininkas klasikine prasme. Jokio talento ir dvi kairės rankos.

Ir vis dėlto kažkas manyje yra, o DI tam atveria naujas duris ir išvynioja raudoną kilimą. Ir turiu omenyje ne tai, kad dabar pagaliau galiu vienu paspaudimu paversti nuotrauką į pikasišką portretą ir tą kūrybinį žygdarbį prisiimti sau.

Kalbu apie tą menininką, kuris buvo manyje. Jau seniai prieš DI. Jis ten. Ne didis menininkas, ir vienas pats jis būtų bedugniai duonos neuždirbantis. Bet visai jo iš savęs atimti neleisiu. O su DI jis prasiveržia ir prasiskina kelią. DI sustiprina mano vidinio Schweine-Hundertwasser Gaudí. Ne kad to būčiau specialiai ieškojęs ar prašęs. Bet taip nutiko. Mano menas yra žodis, o jame – labiau humoras. Ten jaučiu kūrybinį poreikį, bandau, išmėginu ir tobulinu. Kaip sakiau – nelaikau savęs kažkokiu didžiu artistu ar klounados ekspertu –, bet galiu tvirtinti, kad jau ne kartą priverčiau žmones prapliupti juoku ar truputį prisidaryti į kelnes. Taip, scena turi būti tinkama, ir publika irgi, bet kiek kartų tau kas nors, juokdamasis iš peties, taškė šiltą alaus srovę į veidą – o tu mėgavaisi tuo kaip aplodismentais savo menui?

Redakcijos pastaba: Humoras laikomas pripažinta meno forma ir todėl naudojasi meno laisve!

Ir dabar turiu naujų būdų išmėginti savo humorą. Kai kurie juokeliai tiesiog neveikia pasakojimo forma ar kaip pasirodymas. Bet kaip paveikslėlis ar vaizdo įrašas – veikia. Ir nesvarbu, ar aš juokingas, ar mano humoras geras, ar kam nors prie širdies. Esmė ta, kad DI man – man kaip žmogui – suteikia naują būdą išreikšti savo meną ir save išmėginti. Ir taip dabar dažnai sėdžiu valandų valandas ir meistrauju paveikslą. Grumiuosi su užklausomis. Kovoju su žodžiais, kad DI iš to paveikslo mano galvoje padarytų vieną ekrane. Pasiduodu ir viską nubraukiu, leidžiuosi iš naujo įkvepiamas klaidų ir bandau dar kartą. Nes DI duoda man šitą naujos rūšies teptuką ir drobę, kuriai nereikia kairių rankų, tik užklausos.

Tegu kiti laužo galvą dėl klausimo „Ar DI gali kurti kūrybingą meną?“

Klausimas, kuris iškyla man, paprasčiausias #KKKKKKK.KK,K!KI?

KI kann keinesfalls kreative künstlerische Klassiker kreieren. Kannste knicken, Kollege! Kann ich’s?

(DI kategoriškai negali kurti kūrybingų, klasikinių kūrinių. Krenta? Krapštykis kitur, kolega! — Ar galiu aš?)

Per plauką šiame poste nepapasakojau istorijos su prezervatyvu pro nosį. Šįkart vėl gerai pasibaigė.