Visų užklausų motina

Sunkiausia AIM-TO meta-užklausoje yra tai, kad joje yra žodis meta, nes pats metodas itin paprastas: Nukopijuoti – savo kalba parašyti visai įprastai – nukopijuoti Tiek ir tos. Pabaiga. Veikia. Išbandyk. Jei nori sužinoti daugiau, skaityk toliau.

AIM-TO meta-užklausa – mažas pabaisiukas. Aš pats jos jau daug mėnulių neskaitau, o ir pačioje pradžioje tik vienąkart perskaičiau nuo viršaus iki apačios. Ji ir neturi būti graži ar lengvai suprantama. Ji turi tik veikti. Tai šiuo atveju reiškia: paimti nenugludintus paprastus žodžius, mintis, tavo kalbėjimo manierą, užrašus … ir supakuoti juos į struktūruotą šabloną, su kuriuo mašinai lengviau tvarkytis.

Struktūra šiuo atveju reiškia AIM-TO – šabloną, kuris yra išbandytas ir kuris veikia. Paprasčiausias būdas struktūruoti instrukciją DI. Gerai, tai jau truputį per stipriai pasakyta. Vienas galimas paprastas būdas.

Ir tai – jokie rankų miklumo triukai. Aš tavęs neįviliojau į spąstus, kad dabar priversčiau kalti kažkokį keistą užklausų šabloną, kurio paskui su dideliu vargu turėtum laikytis. AIM-TO paminiu taip, kaip per bendrą kelionę į Italiją paminėčiau seną VW autobusiuką, su kuriuo važiuojam atostogauti. Bet automobiliai man nerūpi. Svarbu ne susisiekimo priemonė, o atostogos, kelionė, tikslas, rezultatas. Transporto priemonė yra jų dalis, bet ne esmė. Mūsų transportas vadinasi AIM-TO. Tai akronimas. Tik akronimas. Pasaulinio lygio akronimas, tiesa, bet galiausiai tik dar viena mnemonika (atminties ramstis), kurios šiuo atveju kaip tik nereikia(!) įsiminti. Ji veikia ir visai be foninių žinių. Tu sėdi VW autobusiuke ir pats esi svarbiausia savo kelionės dalis, o ne VW autobusiukas. Ir pabrėžiu tai dar kartą, lėtai ir išsamiai, ir vis tiek trumpai, nes tai trumpa. Jei nori parašyti užklausą, kuri viršija trivialų prašymą tipo „Paaiškink, kodėl naktimis sutemsta“ ar „Pataisyk visas šio laiško rašybos klaidas“, arba jei tavo ligšiolinių bandymų rezultatai buvo gana margi, arba jei nori susimeistrauti užklausą, kurią panaudosi ne vieną kartą … tada turėtum išbandyti AIM-TO meta-užklausą:

1. Nukopijuok AIM-TO meta-užklausą į savo pasirinktą DI įrankį – jei turi kelis modelius pasirinkti, imk geresnį.
2. Pokalbiauk savo kalba ir savo mąstysena. Tiesiog pasakyk, apie ką kalba. Konkrečiai ir išsamiai, bet ne dirbtinai ar iškilmingai. Pavyzdinė įvestis:

Reikia padaryt prezentaciją apie projekto būklę šefui ir jo šefui irgi - tai kažkas didesnio, turi rėžt iš peties, bet ir nieko neišskiest. Na žinai, kaip visad, viskas žalia ir vienas mažas dalykėlis raudonas. Noriu gerai atrodyt ir būt apsiginklavęs, jei ims lįst aštrūs klausimai. Štai projekto info ... pateikia

Sugeneruota užklausa:

Pastaba: Sugeneruotos užklausos skaityti nebūtina … o štai pokalbį aplink ją – taip. Ten apibendrinta esmė, spragos ir padarytos prielaidos:

Aš griežtai apribojau išvestį iki 5 skaidrių vadovų struktūros, kad pataikyčiau į C lygmens fokusą, ir įmontavau atskirą „Red Team Q&A“ skiltį, kad „raudonąja“ tema iškart išlaikytum ir interpretacijos pirmenybę, ir sprendimo kompetenciją. Vietos žymeklį tavo neapdorotiems duomenims patalpinau INFORM dalyje, kad užklausa būtų pasiruošusi šauti vos ją įklijavus.

3. Nukopijuok po galimų patikslinimų per pokalbį sugeneruotą užklausą į naują pokalbio langą ir naudok ją taip, lyg nuo pat pradžių pats būtum ją taip puikiai parašęs. Tam jos skaityti nereikia! Ar ji gera, ar bloga, sprendžia tik rezultatas iš šios užklausos.

Ir tiek tos. Visa tai prieinama ir Erklärbär režimu.

Dar pora aiškinamųjų žodžių apie lūkesčius. Visa ši procedūra DI vis tiek nepaverčia minčių skaitytoja, ir rezultatai automatiškai ne kokia tvarka geresni nei su normaliomis sąžiningomis geromis laisvo teksto užklausomis. Tiesiog pateik visą reikšmingą turinį geriausiems rezultatams. Drąsiai net su trupučiu per daug informacijos, taip pat su proza, nuomone ir nuotaika – geriau nei per mažai. Balastas išfiltruojamas. Esmė lieka.

Galutinis rezultatas taip pat nebus kokybės kvantinis šuolis. Jis nepadaro nei DI, nei tavęs geresnio. Bet tau reikia mažiau įsitempti, kad pasiektum geresnius rezultatus, ir vis tiek turi super-užklausą. Savo super-užklausą. Ir tam nereikia diegti jokio papildomo įrankio ar iš naujo ieškoti to puikaus užklausų generatoriaus ir nieko įsiminti. Nėra jokio užkulisinio veiksmo. Tai vyksta tavo akivaizdoje. Meta-užklausą turi su savimi. Kur tik nori. Visur. Juk tai tik truputis teksto. Ir ji kuria su tavimi, per tave ir tau.

Bet tu juk vis tiek norėjai tik tarptautiniu mastu pripažinto užklausų diplomo. Tiesa? Dalyvavimo pažymėjimo darbdaviui ar mokymų įrodymo. Ar išbandei metodą? Veikia? Tada garsiai pasakyk „Taip“ ir atsisiųsk savo sertifikatą.

Geras darbas. Sveikinu.

Misija įvykdyta. Dabar visi turi meta-užklausą. Jokių pasiteisinimų. Nuo šiol kiekvienas pats kuria savo pasaulio čempionų užklausas. Juk buvo paprasta. Tada galiu pradėti naują projektą. Taigi nukopijuoju meta-užklausą – „Projekto instruktažas generatoriui, kuris man kuria interneto svetaines, panašias į „PowerPoint“, tik šaunesnes ir geresnes ir tiesiog ne „Microsoft“, jos turi veikti bet kur. Taip, kad man būtų sugeneruota prezentacija, kai pasakau, ko prezentacijoje noriu. Pilnai. Turi nupūsti nuo kojų ir žiebt.“ … ir pirmyn … Ir taip, būtent taip aš rašau savo užklausas. Net dar prasčiau ir su nesuskaičiuojama daugybe rašybos klaidų. Vienintelė bėda, kurią dabar turiu, – tinkamai sutvarkyti visas tas pakartotinai naudojamas užklausas, kurias gaminu konvejeriu. Bet ir dėl to dar ką nors sugalvosiu.